te

4 tè prt. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, Plv, Vl, Dsn, tẽ NdŽ, K.Būg(Ds); KŽ 1. DrskŽ, Ss sakoma duodant: Tè savo knygą, pasiimk OGLIII369. Duok manei. – Tè tau, bėk sau J. Tè – imk Gs. Tè, imk sau šitą kvietką Žž. Tè penkius rublius ir eik Grl. Tè, nunešk ir numesk, kad nesipintų po kojų Krsn. Tè, jei nori Lp. Tè va itas Dv. Tè sąsiuvinys, tè paišelis Dg. Tè tau, kūme, patrauk trupučiuką [pypkę] Nmč. Tè saujelė šieno Imb. Tè rublį ir eik, kur nori Ign. Išėmė i jam tè Ml. Kol (kodėl) gi tu, kai tè, tai girdi, ė kai duok – nebe Sdk. Kad kavosi mane, tẽ šešius šimtus, tẽ, turėk Slk. Tẽ jum po saldainį Ds. Tẽ, valgyk Rk. Snudžiau, te tau pundelis linų, dabok, idant in vakaro jis būtų suverptas bei suaustas Gmž(Krd). Kiaulele, te tau šitą pyragą BsPIII212. Tè tau mano bėrą žirgą už margą uzboną (d.) Dkš. Te tau, laikyk žirgužį, plauksiu tavo žiedužio JV130. Te, mergele, aukso žiedą, bus tau atminimas DvD40. Kelkis, broleli, kelkis, te tavo juostelė LLDIII327(Mrs). Te duonos kąsnelį J.Jabl. Tè nors obuolį pasistiprinti rš. Tè kūdikį OsG179. | prk.: Te tau mano garbės žodis Db. ^ Nukrėtė nabagė kojas, – tè tau sūris ir varškė Lbv. Tè tau dyvai, pliaukšterėj[o] pats DrskŽ. Te tau, pele, kaulinį, duok man geležinį! (sakoma metant iškritusį pieninį dantį) Dkš. Švilpa švilpa, tẽ tau geležinė kilpa Ds. Te ranką, kasyk pilvą Lnkl. 2. sudavimui, sušėrimui nusakyti: Tik te jam per ausį – ir tas guli Gs. Aš jam tik tè per snukį Alk. 3. et: Tè, jug judvim abidvim nėkas nė už ką KlvrŽ. Te, kas jo nepažįsta I.Simon.

◊ tè penkìs sakoma paduodant ranką atsisveikinant: Na, reiks eit – tè penkìs Alk. tè penkì, bùs dẽšimt sakoma paduodant ranką: Tè penkì, bùs dešim̃ Svn. tè špỹgą po nósia sakoma neduodant nieko ir tyčiojantis ar apie nieko neduodantį: Užaugino, išpopino [vaiką], tai te špygą po nosia – atsilygino Bgt. tè táu, kad nóri sakoma stebintis: Tè táu, kad nóri! Lp.